Naujienos
Nauji reikalavimai nuotekų tvarkymo sektoriuje: priimta atnaujinta ES direktyva dėl miesto nuotekų valymo
2024-11-07
2024-11-05 priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl miesto nuotekų valymo nauja redakcija. Joje įtvirtinti šie esminiai pokyčiai:
| Pakeitimo sritis | Aprašymas |
| Taikymo srities išplėtimas | Direktyva dabar taikoma aglomeracijoms nuo 1 000 gyventojų ekvivalentų (GE), siekiant sumažinti mažesnių gyvenviečių taršą. |
| Nuotekų surinkimas | Visos aglomeracijos nuo 1 000 GE privalo turėti centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas; esant išimtinėms aplinkybėms, leidžiama naudoti individualias sistemas, jei jos užtikrina lygiavertį valymo lygį. |
| Paviršinių nuotekų valdymas | Reikalaujama parengti integruotus komunalinių nuotekų tvarkymo planus aglomeracijoms nuo 100 000 GE, siekiant efektyviau valdyti paviršines nuotekas ir sumažinti taršą. |
| Griežtesni reikalavimai tretiniam nuotekų valymui | Direktyva nustato aukštesnius standartus tretinio nuotekų valymo procesams, t. y. azoto ir fosforo pašalinimui. Šios medžiagos, patekusios į vandens telkinius, skatina eutrofikaciją, todėl siekiama, kad nuotekų valymo įmonės naudotų efektyvesnes technologijas jų šalinimui. Naujieji reikalavimai padės sumažinti maistinių medžiagų perteklių ir apsaugoti vandens ekosistemas. |
| Nauji reikalavimai ketvirtiniam nuotekų valymui | Direktyva nustato naujus reikalavimus ketvirtiniam nuotekų valymui: 1. Mikroteršalų pašalinimas: Direktyvoje numatyta, kad nuotekų valymo įrenginiai turi būti pritaikyti pašalinti mikroteršalus, tokius kaip farmacinės atliekos, mikroplastikai, pesticidai ir kiti cheminių medžiagų likučiai, kurie sunkiai suyra ir gali kauptis ekosistemose. Šie teršalai kelia riziką žmonių sveikatai bei aplinkai, todėl jų kontrolė tampa prioritetu. 2. Pažangios valymo technologijos: Ketvirtiniam valymui reikalaujama naudoti naujausias technologijas, kurios gali efektyviai sumažinti cheminių medžiagų kiekį nuotekose. Tai apima ozonavimo, aktyvintos anglies filtracijos ir kitus metodus, leidžiančius sumažinti pavojingų teršalų patekimą į vandens telkinius. 3. Privaloma stebėsena: Įvedama reguliari stebėsena, siekiant užtikrinti, kad ketvirtinio valymo procesai efektyviai pašalina tikslinius teršalus. Nuotekų valymo įmonės privalės dažniau imti mėginius, stebint mikroteršalų likučius išvalytose nuotekose. 4. Tyrimų ir duomenų kaupimas: Direktyvoje skatinama kurti ir taikyti duomenų kaupimo sistemas, kad būtų nuolat vertinamas ketvirtinio valymo efektyvumas bei identifikuojami pagrindiniai teršalų šaltiniai. Šie duomenys padės tobulinti valymo procesus ir prisidės prie naujų, dar efektyvesnių metodų kūrimo. |
| Finansinė atsakomybė | Šis pakeitimas numato, kad tam tikrų produktų, tokių kaip farmacijos gaminiai ir kosmetikos priemonės, gamintojai bus finansiškai atsakingi už savo produktų sukeltos taršos valymą. Gaminiai, kuriuose yra teršiančių medžiagų, prisideda prie aplinkos užterštumo per nuotekas, todėl ši naujovė skirta užtikrinti, kad gamintojai finansiškai dalyvautų taršos mažinimo ir valymo kaštų padengime. Ši priemonė taip pat skatina gamintojus rinktis mažiau taršių ingredientų naudojimą. |
| Energetinis neutralumas | Direktyva nustato, kad iki 2045 m. nuotekų valymo įmonės turi pasiekti energinį neutralumą. Tai reiškia, kad visos valymo operacijos turi būti vykdomos taip, kad būtų išvengta energijos suvartojimo iš neatsinaujinančių energijos šaltinių arba jis būtų sumažintas iki minimumo. Įmonės skatinamos investuoti į saulės, vėjo ir biodujų energiją, taip pat efektyviau panaudoti energiją iš atliekinio vandens ir atliekų, susidarančių nuotekų valymo procese. Siekiama sumažinti CO₂ emisijas ir padėti ES pasiekti klimato tikslus. |
Kai kurie Direktyvos reikalavimai bus taikomi tik tam tikroms nuotekų valymo įmonėms, atsižvelgiant į gyventojų ekvivalentų dydį. Taip pat nustatyti terminai Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui.
Direktyva nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jos nuostatos turės būti perkeltos į nacionalinę teisę per nustatytą 30 mėnesių laikotarpį.
